- pintinis
- 2 pintìnis, -ė adj. (2), pìntinis (1); SD253, Sut 1. pinant pagamintas, padarytas: Krasė, kašė pintìnė, t. y. pinta iš karklų J. Buvo pìntinė senoviška štūlė Dov. Būta pintinio sosto, pintinės sėdynės K.Būg. Ji padėjo ant stalo pintinį dėklą su obuoliais J.Dov. Be pintinių lopšių, buvo vartojami drobiniai lopšeliai rš. Ar tau teko pintinės akėčios matyt? Vb. Pintìnis kaminas Rud. Pintìnė virvelė NdŽ. Vytinis votkotis y[ra] stipresnis už pìntinį Ggr. Su makaru pintiniu JD383. Botagas pintinis rš. Kančiukėlį pintinėlį vagy pakabinsiu JV1060. Pintìnės juostos tąsios Kp. Pintinės apyrankės, pintiniai žalvariniai žiedai rš. Tylūs vyrai sėdi pusračiu ant pintinių kilimų rš. ║ OG179 raizgant, pinant užtvertas: Pìntinė tvora Pls. Par mum pintìnės žagarų tvoros, kad vištos nelįst daržuos Gdr. Čia ne pintìnė tvora, ne garadų Btg. Aplink atšlaimą pintìnė tvora Dl. Pytìnių statinių tvora tik metus laiko Gr. Klėtis arba džiovytuves [tabokams] strūnija iš medžio, plytų, stembrų ir pintinių tvorų S.Dauk. 2. J apvedžiotas, apdėtas pynėmis, juostelėmis: Pyną uždeda ant pyrago, ir yr pìntinis pyragas Šts. 3. sukeistas, sukryžiuotas: Kišenės rėmeliai prieš išlyginant iš gerosios pusės sudaigstomi pintiniu (kryžiuko) dygsniu rš. Pintine siūle apsiuvama vilnonių drabužių apačia rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.